Pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tvarka

UAB „MYRIAD CAPITAL“
PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS PRIEMONIŲ
ĮGYVENDINIMO TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių̨ įgyvendinimo tvarka (toliau – Tvarka) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, Lietuvos banko valdybos patvirtintais Finansų rinkos dalyviams skirtais nurodymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (arba) teroristų finansavimui bei kitais aktualiais susijusių teisės aktų reikalavimais.

2. Tvarka yra nustatomos procedūros, skirtos pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo rizikai nustatyti, vertinti bei valdyti bei šios rizikos mažinimo priemonės.

3. Tvarkoje yra nustatomas rizikos vertinimu pagrįstas metodas, kuris padeda UAB „Myriad capital“ (toliau – Įmonė) veiksmingai valdyti patiriamą pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo riziką.

4. Tvarka privalomai taikoma visiems Įmonės darbuotojams. Atsižvelgiant į tai, kad Įmonė nesaugos klientų turto ir neatlikinės piniginių operacijų, šios Tvarkos nuostatos, susijusios su grynųjų pinigų operacijomis taikomos tuo atveju, jeigu Įmonei tampa žinoma (pvz. iš korespondencijos su klientu) apie klientų operacijas grynais pinigais, susijusias su Įmonės teikiamomis paslaugomis.

5. Šioje Tvarkoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme bei kituose Įmonės veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ir susijusiuose teisės aktuose.

6. Ši Tvarka yra integruota Įmonės rizikos valdymo sistemos dalis.

II. KLIENTO TAPATYBĖS NUSTATYMAS

7. Įmonės darbuotojams svarbu žinoti savo kliento (fizinio arba juridinio asmens), kuriam teikiamos paslaugos, tapatybę, todėl Įmonės darbuotojai savo veikloje privalo vadovautis principu „pažink savo klientą“.

8. Įmonė privalo nustatyti, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, ir nustatyti naudos gavėją.

9. Įmonės darbuotojai privalo imtis priemonių̨ ir nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę:

9.1. prieš pradėdami dalykinius santykius;

9.2. prieš sudarydami sandorius, kurių suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų̨ metu, išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta;

9.3. kai kyla abejonių dėl anksčiau gautų kliento ir naudos gavėjo tapatybės duomenų teisingumo ar autentiškumo;

9.4. bet kuriuo kitu atveju, kai kyla įtarimas, kad yra, buvo ar bus vykdoma pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo veikla, nepaisant operacijos sumos, pobūdžio ar kitų išimčių.

10. Jeigu sandorio sudarymo metu galutinė sandorio vertė nėra žinoma, Įmonė nustato kliento tapatybę iš karto po to, kai nustato, kad sandorio suma lygi arba viršija 15 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų atveju kliento tapatybė nustatyta iš karto po to, kai nustatoma, kad kelios piniginės operacijos yra tarpusavyje susijusios.

11. Kelios piniginės operacijos laikomos susijusiomis tarpusavyje, jeigu klientas:

11.1. per darbo dieną atlieka kelias grynųjų pinigų įmokėjimo operacijas, kurių suma yra lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;

11.2. per darbo dieną atlieka kelias grynųjų pinigų išėmimo iš sąskaitų operacijas, kurių suma yra lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;

11.3. per darbo dieną atlieka kitas grynųjų pinigų operacijas, kurios, Bendrovės turimais duomenimis, yra tarpusavyje susijusios (kurios susijusios sutartimi ar kitu mokėjimo pagrindu) ir kurių suma yra lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

12. Kliento tapatybės nustatymo metu Įmonė:

12.1. reikalauja iš kliento tapatybę liudijančių dokumentų ar duomenų (šios Tvarkos 16 ar 17 punktai);

12.2. nustatant kliento tapatybę nuotoliniu būdu, reikalauja, kad klientas naudotųsi kvalifikuotu elektroniniu parašu, kuris atitinka reglamento (ES) Nr. 910/2014 reikalavimus;

12.3. kai sandoris yra sudaromas per atstovą, renka tapatybę liudijančius dokumentus ir duomenis tiek apie atstovaujamąjį, tiek apie atstovą;

12.4. reikalauja duomenų ir dokumentų, kuriais remiantis Įmonei būtų suprantama kliento, kuris yra juridinis asmuo, valdymo struktūra ir veiklos pobūdis;

12.5. reikalauja kliento pateikti informaciją apie kliento dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį;

12.6. tikrina kliento ir naudos gavėjo tapatybę remdamiesi dokumentais, duomenis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio: oficialiais dokumentais, kuriuose yra asmens fotografija ir (arba) atitinkamas registracijos numeris ir kurie negali būti lengvai kopijuojami arba padirbami (pasas, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, juridinio asmens registracijos pažymėjimas, išrašas iš juridinių asmenų registro, notaro patvirtintos dokumentų kopijos ir pan.), kuriuose būtų nurodytas kliento vardas, pavardė, asmens kodas ar kita unikali skaitmenų seka, skirta asmeniui identifikuoti, asmens nuotrauka ir (arba) parašas ar pan. (fiziniams asmenims) arba pavadinimas, adresas, kodas, registracijos pažymėjimo numeris, PVM mokėtojo kodas ar pan. (juridiniams asmenims); viešai prieinama informacija ir duomenų bazėmis.

13. Siekiant užtikrinti, kad kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu pateikti dokumentai, duomenys ar informacija yra tinkami ir aktualūs, Įmonė kaupia, nuolat peržiūri klientų pateiktus duomenis ir dokumentus ir periodiškai prašo juos atnaujinti.

14. Įmonė vykdo nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant atliekamą sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykiu metu, tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų finansų įstaigų ar kitų subjektų turimą informaciją apie kliento, jo verslą, rizikos pobūdį iį lėšų šaltinį.

15. Jeigu klientas yra finansų įstaiga jam yra atliekamas supaprastintas kliento tapatybės nustatymas (Tvarkos IV skyrius).

16. Įmonės darbuotojai privalantys nustatyti kliento tapatybę, privalo reikalauti iš kliento – fizinio asmens dokumentų, kuriuose yra šie duomenys, patvirtinantys jo tapatybę (toliau vadinama – tapatybę patvirtinantys dokumentai):

16.1. Lietuvos Respublikos piliečio:

16.1.1. vardas (-ai);

16.1.2. pavardė (-ės);

16.1.3. asmens kodas;

16.1.4. nuotrauka;

16.1.5. parašas;

16.2. užsieniečio:

16.2.1. vardas (-ai);

16.2.2. pavardė (-ės);

16.2.3. gimimo data (jeigu yra – asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti);

16.2.4. tapatybę patvirtinančio dokumento arba leidimo nuolat gyventi užsienio valstybėje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data (taikoma užsieniečiams, nuolat gyvenantiems užsienio valstybėje);

16.2.5. nuotrauka;

16.2.6. parašas.

17. Įmonės darbuotojai privalantys nustatyti kliento tapatybę, privalo reikalauti iš kliento – juridinio asmens jo tapatybę patvirtinančių dokumentų, kuriuose yra šie duomenys:

17.1. pavadinimas;

17.2. teisinė forma, buveinė;

17.3. kodas (jeigu toks kodas yra suteiktas);

17.4. registracijos išrašas ir jo išdavimo data;

17.5. juridinio asmens vardu pagal įgaliojimą veikiančių atstovų duomenys, nurodyti šios Tvarkos 16.1 ir 16.2 punktuose;

17.6. juridinio asmens veiklos rūšys, dalykinių santykių tikslai, objektas ir ūkinės komercinės veiklos pobūdis.

18. Pradėdamas kliento (kliento atstovo, kai klientas juridins asmuo) tapatybės nustatymą, Įmonės darbuotojas:

18.1. nustato, ar yra pagrindas taikyti supaprastintą ar sustiprintą tapatybės nustatymo tvarką;

18.2. įvertina, ar klientas – fizinis asmuo, pradedantis bendradarbiauti su Įmonė, pateikia galiojančius tapatybę patvirtinančius dokumentus arba juos atitinkančius kelionės dokumentus; nustato, ar jo pateiktame dokumente yra būtent to kliento nuotrauka;

18.3. įvertina pateikto dokumento būklę (būtina atkreipti dėmesį į tai, ar nuotrauka, puslapiai arba įrašai nebuvo keičiami, taisomi, ar nebuvo atliekami panašūs veiksmai);

18.4. sužino, ar klientas – fizinis ar juridinis asmuo pats naudosis Įmonės paslaugomis, ar jis atstovaus kito asmens interesams;

18.5. įsitikina, ar fizinis arba juridinis asmuo turi reikiamus įgaliojimus veikti kliento vardu;

18.6. padaro fizinio asmens pateikto tapatybę patvirtinančio dokumento puslapio, kuriame yra šio fizinio asmens nuotrauka, kopiją arba nuskaito dokumentą;

18.7. kai reikia nustatyti kliento užsieniečio tapatybę– padaro tapatybę patvirtinančio dokumento arba jį atitinkančio kelionės dokumento puslapio su nuotrauka kopiją arba nuskaito dokumentą.

19. Be duomenų, išvardytų šios Tvarkos 17 punkte, klientas – juridinis asmuo ar kita organizacija, registruotas(-a) tikslinėje teritorijoje, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme, ir asmuo, atstovaujantis šiam juridiniam asmeniui ar organizacijai, taip pat privalo raštu nurodyti savo dabartinę registruotą buveinę ar gyvenamąją vietą, pašto adresą ir kontaktinę informaciją (veikiančius telefono numerius, elektroninio pašto adresus).

20. Jeigu klientas yra juridinis asmuo, atstovaujamas fizinio asmens, arba klientui – fiziniam asmeniui atstovauja kitas fizinis asmuo, Bendrovės darbuotojai turi pareikalauti iš jo įgaliojimo ir, jeigu yra galimybė, patikrinti, ar jis galioja (tai yra, ar jį išdavęs asmuo turėjo teisę išduoti tokį įgaliojimą), galiojimo laiką, veiksmus, kuriuos nurodyta atlikti įgaliojime (įgaliojimas turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimus).

21. Tapatybei nustatyti turi būti pateikti dokumentų originalai arba šių dokumentų kopijos su notaro liudijimu, patvirtinančiu dokumento kopijos tikrumą. Šis reikalavimas netaikomas, kai kliento tapatybė nustatoma naudojantis kvalifikuotu elektroniniu parašu, kuris atitinka reglamento (ES) Nr. 910/2014, reikalavimus. Trečiųjų valstybių kvalifikuoti elektroniniai parašai pripažįstami vadovaujantis reglamento (ES) Nr. 910/2014 14 straipsniu.

22. Ant kiekvieno kliento tapatybę patvirtinančio dokumento arba jį atitinkančio kelionės dokumento, kurio originalo finansų įstaigoje nėra, kopijos (jeigu daroma popierinė dokumento kopija) Bendrovė darbuotojas, padaręs dokumento kopiją, privalo uždėti tikrumo žymą. Tikrumo žymą sudaro žodžiai „Kopija tikra“, darbuotojo pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė, data. Įmonė papildomai tikrina, ar klientas pateikia galiojančius ir (arba) nepadirbtus asmens tapatybės dokumentus. Įmonė nustato, ar kliento pateiktame dokumente yra būtent to kliento nuotrauka; imasi priemonių nustatyti galimus pasinaudojimo suklastotu ar prarastu dokumentu atvejus (informacija tikrinama http://www.ird.lt/paieska/dokumentai_lt.php).

23. Įmonė, vykdydama kliento tapatybės nustatymą, gali naudotis trečiųjų šalių informacija apie klientą ir naudos gavėją. Šios taisyklės prasme trečioji šalis yra finansų įstaiga, kitas subjektas arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė registruota finansų įstaiga ar kitas subjektas, atitinkantys šiuos reikalavimus:

23.1. jiems yra taikomas įstatymų nustatytas privalomas profesinis registravimas;

23.2. jie taiko Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo nustatytus arba jiems lygiaverčius klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymo reikalavimus ir informacijos saugojimo reikalavimus arba jie įsikūrę trečiojoje valstybėje, kuri taiko reikalavimus, lygiaverčius šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams.

24. Įmonė negali naudotis trečiųjų asmenų iš trečiosios valstybės pateikta informacija apie klientą ar naudos gavėją, kaip nurodyta šios Tvarkos 23 punkte, jeigu dėl to yra priimtas atskiras Europos Komisijos sprendimas.

25. Kliento tapatybės nustatymo reikalavimai vienodai taikomi visiems klientams – tiek tiems, kurie tiesiogiai kreipiasi į finansų įstaigą, tiek tiems, kurių sandoriai arba dalykiniai santykiai atliekami per atstovą ar klientas fiziškai nedalyvauja nustatant jo tapatybę.

26. Įmonės darbuotojams draudžiama užmegzti su klientu dalykinius santykius ar atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su sandorių vykdymu, jeigu:

26.1. klientas nepateikia duomenų, patvirtinančių jo tapatybę;

26.2. klientas pateikia ne visus duomenis arba jie yra neteisingi;

26.3. klientas ar jo atstovas vengia pateikti informaciją, reikalingą jo tapatybei nustatyti;

26.4. klientas slepia naudos gavėjo tapatybę ar vengia pateikti informaciją, reikalingą naudos gavėjo tapatybei nustatyti, arba pateiktų duomenų naudos gavėjo tapatybei nustatyti neužtenka;

26.5. Įmonė negali užtikrinti tinkamos kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo procedūros bei nuolatinės dalykinių santykių stebėsenos reikalavimų vykdymo;

26.6. iš kliento pateiktų duomenų nėra aišku, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas;

26.7. klientas nepateikia, vengia pateikti arba pateikia netikslius duomenis apie dalykinių santykių tikslą ir pobūdį;

26.8. klientas nepateikia informacija, kuri leistų aiškiai suprasti kliento juridinio asmens valdymo struktūrą, veiklos ir verslo pobūdį;

26.9. nėra galimybės patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę remdamiesi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio.

27. Įmonės darbuotojai privalo patikrinti, ar Įmonės klientai nėra įtraukti į fizinių ir juridinių asmenų, kurių atžvilgiu taikomos tarptautinės finansinės sankcijos, sąrašą. Šiuo tikslu Įmonės darbuotojai tikrina, ar klientas nėra įtrauktas į subjektų bei jų grupių, kurioms taikomos Jungtinių Tautų Organizacijos ir Europos Sąjungos finansinės sankcijos, konsoliduotą sąrašą, ypatingą dėmesį atkreipiant į klientus iš valstybių, esančių Finansinių veiksmų darbo grupės sudarytame nebendradarbiaujančių valstybių ir teritorijų sąraše, bei jų ar jų naudai atliekamas pinigines operacijos ar sandorius.

28. Įmonės darbuotojams draudžiama užmegzti dalykinius santykius ar vykdyti sandorius, jei jie neturi galimybių įvykdyti šios Tvarkos 26.1-26.9 punktuose nustatytų reikalavimų. Apie tokius atvejus Įmonė nedelsdama praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

29. Jeigu klientas vengia arba atsisako Įmonės prašymu ir nurodytais terminais pateikti informaciją apie piniginių lėšų ar turto kilmę, kitus papildomus duomenis, Įmonė gali nutraukti sandorius ar dalykinius santykius su klientu ir apie tai informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.

III. NAUDOS GAVĖJO TAPATYBĖS NUSTATYMAS

30. Įmonė visais atvejais privalo nustatyti, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas. Nustatydami kliento tapatybę, Įmonės darbuotojai privalo nustatyti ir naudos gavėją. Naudos gavėjo nustatymas visais atvejais reiškia fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės nustatymą.

31. Bendrovė, nustatydama naudos gavėjo tapatybę:

31.1. pareikalauja, kad klientas pateiktų šiuos duomenis apie naudos gavėjo tapatybę:

31.1.1. vardas (-ai);

31.1.2. pavardė (-ės);

31.1.3. asmens kodas ar kita unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti;

31.2. tikrina kliento pateiktus dokumentus ir informaciją apie naudos gavėją remdamasi dokumentais, duomenimis ar informacija, gautais iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio; vykdydama šią pareigą, Įmonė turi teisę paprašyti kliento nurodyti viešuosius šaltinius, kuriuose informacija apie naudos gavėją galėtų būti patvirtinta.

32. Pateiktų duomenų teisingumą klientas patvirtina parašu ir (arba) antspaudu (jeigu jis antspaudą privalo turėti pagal jo veiklą reguliuojančius teisės aktus).

33. Įmonė kaupia ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos reikalavimu teikia šiuos duomenis apie naudos gavėją:

33.1. naudos gavėjo tapatybės duomenis;

33.2. kliento pateiktos informacijos tikrinimo patikimuose ir nepriklausomuose šaltiniuose įrodymus;

33.3. duomenis apie kliento (juridinio asmens, įmonės) valdymo struktūrą;

33.4. kliento lėšų judėjimo išklotines (jeigu taikoma).

34. Siekdama nustatyti, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, Įmonė:

34.1. įvertina, ar teisė kliento vardu atlikti įtartiną operaciją (pavedimą) suteikta asmeniui, su kuriuo klientas turi aiškius verslo, profesinius, komercinius santykius;

34.2. esant galimybei patikrina, ar nėra kliento piniginėms operacijoms ir veiklai nebūdingų požymių (padažnėjusių atsiskaitymų grynaisiais pinigais, stambesnėmis sumomis atliekamų piniginių operacijų ir pan.);

34.3. stebi, ar klientas informaciją pateikia gera valia, ar nevengia atsakyti į užduodamus klausimus.

IV. SUPAPRASTINTAS KLIENTO TAPATYBĖS NUSTATYMAS

35. Prieš kliento tapatybės nustatymo procedūrą atsakingas Įmonės darbuotojas patikrina, ar yra aplinkybių, leidžiančių taikyti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą.

36. Supaprastintas kliento tapatybės nustatymas atliekamas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo 10 straipsnyje numatytais atvejais.

37. Jeigu yra nuspręsta taikyti supaprastintą kliento tapatybės režimą, Įmonė savo nuožiūra gali nereikalauti pateikti dokumentų, nurodytų 17 punkte, jeigu Įmonė turi galimybę šiuos duomenis nustatyti pasinaudodama viešais prieinamais patikimais šaltiniais. Tačiau visais atvejais Įmonė privalo gauti dokumentus, leidžiančius identifikuoti kokį konkretų asmenį atstovauja fizinis asmuo, kuris kreipėsi į Bendrovę dėl dalykinių santykių pradėjimo.

38. Visais atvejais yra draudžiama atlikti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą, jeigu dėl to yra priimtas atskiras Europos Komisijos sprendimas. Tokiais atvejais Įmonėje taikoma paprasta kliento tapatybės nustatymo sistema arba sustiprintą kliento tapatybės nustatymo sistema.

V. SUSTIPRINTAS KLIENTO TAPATYBĖS NUSTATYMAS

39. Prieš kliento tapatybės nustatymo procedūrą atsakingas Įmonės darbuotojas patikrina, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą.

40. Sustiprintas kliento tapatybės nustatymas atliekamas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo 11 straipsnyje numatytais atvejais.

41. Įmonė, atlikdama sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai sudaromi arba dalykiniai santykiai palaikomi per atstovą ar klientas fiziškai nedalyvauja nustatant jo tapatybę arba kai yra didelė pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo grėsmė, privalo taikyti vieną ar kelias papildomas priemones:

41.1. kliento tapatybei nustatyti panaudoti papildomus duomenis, dokumentus ar informaciją, pvz. klientą aptarnaujančios kredito įstaigos ar kitos patikimos institucijos rekomendacijas ar patvirtinimus;

41.2. panaudoti papildomas priemones, kuriomis siekiama patikrinti ar patvirtinti pateiktus dokumentus, pvz. informacijos apie klientą paiešką internete oficialių registrų duomenų bazėse, asmenų mokumą vertinančių privačių subjektų palaikomose duomenų bazėse ar kituose patikimuose šaltiniuose;

41.3. užtikrinti, kad pirmas mokėjimas būtų atliekamas per sąskaitą, kliento vardu atidarytą kredito įstaigoje.

42. Įmonė, atlikdama sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai sudaromi arba dalykiniai santykiai palaikomi su politikoje dalyvaujančiais fiziniais asmenimis, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, arba kai Įmonė įvertinusi kliento keliamą riziką nustato, kad klientas kelia didelę pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo riziką, nusprendžia sustiprintą kliento tapatybės nustatymą taikyti ir kitiems politikoje dalyvaujantiems fiziniams asmenimis, Įmonė privalo:

42.1. gauti Įmonės vadovo pritarimą užmegzti dalykinius santykius su tokiais klientais;

42.2. imtis atitinkamų priemonių, kurios leistų nustatyti turto ir lėšų, susijusių su dalykiniais santykiais arba sandoriu, šaltinį;

42.3. vykdyti sustiprintą nuolatinę dalykinių santykių su politikoje dalyvaujančiais fiziniais asmenimis stebėseną.

43. Jei bent vienerius metus asmuo nebeeina svarbių viešųjų pareigų, Įmonė, įvertinusi pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo grėsmės lygį, jo gali nelaikyti politikoje dalyvaujančiu fiziniu asmeniu. Informaciją, ar klientas ir naudos gavėjas yra politikoje dalyvaujantis fizinis asmuo, Įmonės darbuotojai gauna apklausę klientą ir užpildę kliento anketą, o taip pat patikrinę pateiktus duomenis bent viename viešai prieinamame patikimame šaltinyje.

44. Įmonė skiria ypatingą dėmesį bet kokiai pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo grėsmei, galinčiai kilti dėl bet kokio pobūdžio gaminių, produktų, kitokių žmogaus darbo rezultatų, teikiamų paslaugų naudojimo ar vykdomų sandorių, kai siekiama nuslėpti kliento ar naudos gavėjo tapatybę (linkstama į anonimiškumą), taip pat dėl dalykinių santykių ar sandorių su klientu, kurio tapatybė nebuvo nustatyta jam dalyvaujant fiziškai, ir prireikus nedelsdami imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias turtą panaudoti pinigų plovimui ir (arba) teroristų finansavimui.

45. Įmonė nedelsdama iš naujo nustato kliento tapatybę taikydama sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai:

45.1. klientas savo ar naudos gavėjo tapatybei nustatyti pateikia neteisingą informaciją žinodamas, kad ji yra neteisinga;

45.2. kai klientas nuslepia informaciją;

45.3. kai atsiranda aplinkybės taikyti sustiprintą tapatybės nustatymo režimą.

46. Įmonė, atlikdama sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai yra pradedami per atstovą arba klientas tiesiogiai nedalyvauja nustatant jo tapatybę arba kai yra didelė pinigų plovimo ir (arba) teoristų finansavimo grėsmė, naudoja kelias šiame skyriuje numatytas papildomas priemonės kliento tapatybei nustatyti.

VI. PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO RIZIKOS VERTINIMAS

47. Pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo rizikai vertinti Įmonė taiko rizikos vertinimu pagrįstą metodą.

48. Pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo rizika turi būti vertinama išskiriant tokias rizikos rūšis:

48.1. kliento rizika;

48.2. produktų ir (arba) paslaugų rizika;

48.3. šalies ir (arba) geografinio regiono rizika.

49. Kliento pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo rizikos vertinimą Įmonė atlieka pradėdama dalykinius santykius su klientu. Priklausomai nuo klientui priskirto plovimo ir (arba) teroristų finansavimo rizikos laipsnio sprendžiama dėl supaprastinto ar sustiprinto kliento tapatybės nustatymo, o taip pat dėl periodinio informacijos apie klientą atnaujinimo. Įmonė taiko šias klientų pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo rizikos kategorijas:

49.1. Klientai kuriems taikomos supaprastintos kliento tapatybės nustatymo procedūros priskiriami mažos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos grupei.

49.2. Klientai, kuriems taikomas sustiprintos kliento tapatybės nustatymo procedūros, priskiriami didelės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos grupei.

49.3. Likę klientai priskiriami vidutinės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos grupei.

50. Įmonė, vertindama, ar Klientas turi būti laikomas keliančiu mažą arba didelę pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo grėsmę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 942 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujantis klientas laikomas keliančiu mažą pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo grėsmę, ir Kriterijų, kuriais vadovaujantis laikoma, kad yra didelė pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo grėsmė, sąrašo, Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių patvirtinimo ir informacijos apie pastebėtus galimo pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo požymius, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus ir priemones, kurių buvo imtasi prieš pažeidėjus, pateikimo tvarkos nustatymo“.

51. Mažos ir vidutinės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos klientų informacija privalo būti atnaujinama ne rečiau kaip kartą per 3 metus, didelės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos klientų informacija privalo būti atnaujinama ne rečiau kaip kartą per 1 metus.

52. Įmonė privalo atkreipti dėmesį į tokią veiklą, kuri, jos nuomone, dėl savo pobūdžio gali būti susijusi su pinigų plovimu ir (arba) teroristų finansavimu, ir ypač į sudėtingus ar neįprastai didelius sandorius ir visas neįprastas sandorių struktūras, kurios neturi akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo, ir dalykinius santykius ar pinigines operacijas su klientais iš trečiųjų valstybių, kuriose pagal tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų oficialiai paskelbtą informaciją pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo prevencijos priemonės yra nepakankamos ar neatitinka tarptautinių standartų. Įmonė išnagrinėja tokių operacijų ar sandorių vykdymo pagrindą ir tikslą, o tyrimo rezultatus įformina raštu. Raštai, kuriais įforminami šiame punkte nurodyti tyrimo rezultatai, saugomi 5 metus popierinėje arba elektroninėje laikmenoje.

VII. INFORMACIJOS TEIKIMAS FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBAI

53. Informacija, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą Įmonėje organizuoja ir ryšius su Finansinių nusikaltimų tarnyba palaiko Įmonės vadovas pateikiama Finansinių nusikaltimų tarnybai.

54. Įmonės darbuotojai, nustatę, kad sandoris arba darbuotojui dėl jo vykdomų funkcijų ir kliento pateiktų duomenų paaiškėjusi piniginė operacija gali būti įtartina, pastebėję pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo požymius, apie tai nedelsiant praneša Įmonės atitikties pareigūnui. Atitikties pareigūnas registruoja informaciją apie klientą ir jo atliekamus sandorius arba išnagrinėja kliento pateiktus dokumentus ir duomenis, kuriuose atsiskleidžia informacija apie įtartinas finansines operacijas, dar kartą patikrina šiuos sandorius arba pinigines operacijas, inicijuoja tyrimą kliento veiklos ir sandorio įtartinimui pagrįsti, ir nustačius įtartiną kliento veiklą ir (arba) sandorį informuoja apie tai Įmonės vadovą, kuris šią informaciją perduoda Finansinių nusikaltimų tarnybai.

55. Įmonė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai privalo pranešti apie:

55.1. kliento vykdomas įtartinas pinigines operacijas ir sandorius, įskaitant:

55.1.1. atvejus, jeigu žino, gauna informacijos, įtaria, turi pakankamai pagrindo įtarti, kad buvo yra arba bus atliekamas pinigų plovimas ir (arba) teroristų finansavimas ar mėginta jį atlikti;

55.1.2. atvejus, jei įtaria arba turi pakankamai pagrindo įtarti, kad kliento lėšos gautos iš nusikalstamos veikos;

55.1.3. atvejus, jei įtaria arba turi pakankamai pagrindo įtarti, kad sandoriai ar veikla susiję su teroristų finansavimu;

55.2. kliento vienkartines operacijas grynaisiais pinigais arba kelias tarpusavyje susijusias operacijas grynaisiais pinigais, jeigu suma yra lygi arba viršija 15 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu apie tokius sandorius Įmonei tampa žinoma iš kliento pateiktų duomenų ar dokumentų.

56. Tvarkos 55.2 punkte nurodytu atveju, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiamoje informacijoje nurodomi kliento tapatybę patvirtinantys duomenys, o jeigu piniginė operacija atliekama per atstovą, – ir atstovo tapatybę patvirtinantys duomenys, piniginės operacijos suma, valiuta, kuria atlikta piniginė operacija, piniginės operacijos atlikimo data, piniginės operacijos atlikimo būdas, subjektas, kurio naudai atlikta piniginė operacija.

57. Tvarkos 56 punkte nurodyta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiama nedelsiant, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos.

58. Įtartinos situacijos yra suprantamos tokios situacijos, nurodytos šios Tvarkos 55.1 punkte, yra nustatomos:

58.1. atsižvelgiant į įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijus, patvirtintus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-240 „Dėl Pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijų sąrašo patvirtinimo“;

58.2. atkreipiant dėmesį į tokią klientų veiklą, kuri dėl savo pobūdžio gali būti susijusi su pinigų plovimu ir (arba) teroristų finansavimu;

58.3. nustatant kliento ir naudos gavėjo tapatybę ir vykdant nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti šių santykių metu, tyrimą.

59. Vertinant, ar apie tam tikrą įtartiną situaciją reikia informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, yra vertinama situacijos įtartinumas, neatsižvelgiant į kitas aplinkybes (pvz. mažą sandorio sumą). Finansinių nusikaltimų tarnyba yra informuojama ir apie ketinamas įvykdyti įtartinas operacijas arba sandorius.

60. Įmonė privalo informuoti Finansinių nusikaltimų tarnybą apie sandorius, kurie neatitinka nė vieno Finansinių nusikaltimų tarnybos patvirtinto įtartinų piniginių operacijų arba sandorių atpažinimo kriterijaus, jeigu finansų rinkos dalyvio darbuotojui kilo įtarimas dėl kliento veiklos. Įtarimą gali sukelti įvairios objektyvios ir subjektyvios aplinkybės, pavyzdžiui, klientas atlieka jo veiklai nebūdingas pinigines operacijas, pateikia neteisingus duomenis apie save arba piniginę operaciją, vengia pateikti papildomą informaciją (dokumentus).

61. Bendrovė, nustačiusi, kad kliento atliekama sandoris, nepriklausomai nuo tokio sandorio sumos, yra įtartini, privalo iš karto sustabdyti šį sandorį (išskyrus atvejus, kai dėl piniginės operacijos ar sandorio pobūdžio, jų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių to padaryti objektyviai neįmanoma, ir ne vėliau kaip per 3 darbo valandas apie sustabdytą įtartiną operaciją ar sandorį pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

62. Įmonė, gavusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos rašytinį nurodymą sustabdyti kliento atliekamus įtartinus sandorius, privalo nuo rašytiniame nurodyme nustatyto laiko ar konkrečių aplinkybių atsiradimo momento iki 10 darbo dienų sustabdyti šiuos sandorius.

63. Jeigu Bendrovė per 10 darbo dienų nuo šios Tvarkos 62 punkte nustatyto pranešimo pateikimo ar nurodymo Įmonei gavimo dienos, Finansinių nusikaltimų tarnyba neįpareigojo Įmonės laikinai apriboti nuosavybės teises Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, sandoris turi būti atnaujinamas.

64. Gavusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pranešimą, kad sandorio sustabdymas gali trukdyti nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, teroristų finansavimo ir kitų nusikalstamų veikų, susijusių su pinigų plovimu ir (arba) teroristų finansavimu, tyrimui, Įmonė nuo pranešime nustatyto momento turi nestabdyti kliento atliekamų įtartinų sandorių, o sustabdytus sandorius nedelsdama atnaujinti.

65. Pranešime Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie įtartiną piniginę operaciją ar sandorį teikiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 677 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais, sąrašo ir Įtartinų piniginių operacijų ir sandorių sustabdymo ir informacijos apie įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar sandorius pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo (Dėl Įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymo ir informacijos apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo, Informacijos apie pinigines operacijas ir sandorius, kurių suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo ir kliento veiklai būdingas dideles nuolatines ir reguliarias pinigines operacijas apibūdinančio kriterijaus nustatymo)“.

66. Įmonė neprivalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai informacijos apie kliento tapatybę ir apie kliento vienkartines operacijas su grynaisiais pinigais (jeigu apie tokias operacijas Įmonei tampa žinoma), kurių suma yra lygi arba viršija 15 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta ir apie kliento kelias operacijas su grynaisiais pinigais, kurios yra tarpusavyje susijusios ir kurių bendra suma yra lygi arba viršija 15 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu:

66.1. Įmonės klientas yra kita finansų įstaiga arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės finansų įstaiga;

66.2. sandoriai sudaromi ar operacijos atliekamos su valstybės ir savivaldybių institucijomis, kitomis biudžetinėmis įstaigomis, Lietuvos banku, valstybės ir savivaldybės fondais, užsienio valstybių diplomatinėmis atstovybėmis ar konsulinėmis įstaigomis;

66.3. kliento veiklai būdingos didelės nuolatinės ir reguliarios piniginės operacijos, t. y. klientas ne mažiau kaip vienerius metus vykdo veiklą, o jo kiekvieno ketvirčio faktinės pinigų įplaukos arba dviejų paskutinių ketvirčių išmokos viršija 300 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

67. Nepaisant išimčių nurodytų Tvarkos 66 punkte, Įmonė gavusi informacijos, jog klientas ketina ar bandys atlikti įtartiną piniginę operaciją ar sandorį, privalo nedelsdama apie tai informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.

68. Visiems Įmonės darbuotojams draudžiama pranešti klientui ar kitiems asmenims arba kitais būdais leisti jiems suprasti, kad informacija apie kliento atliekamas pinigines operacijas ar sudaromus sandorius pateikta Finansinių nusikaltimų tarnybai arba dėl jų atliekamas tyrimas.

69. Įmonės darbuotojai nėra atsakingi klientui už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar žalą, padarytą dėl piniginių operacijų ar sandorių nevykdymo arba sustabdymo, atsisakymo pradėti arba tęsti dalykinius santykius su klientu, jeigu šių veiksmų imamasi siekiant valdyti pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo riziką.

VIII. INFORMACIJOS IR DOKUMENTŲ SAUGOJIMAS

70. Įmonė turi registracijos žurnalus ir juose fiksuoja duomenis apie:

70.1. atliktas vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas ir sudarytus sandorius, kurių suma yra lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, išskyrus atvejus, kai Įmonės klientas yra kita finansų įstaiga arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės finansų įstaiga;

70.2. įtartinas ir neįprastas pinigines operacijas ar sandorius;

70.3. klientus, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti.

71. Duomenys į registracijos žurnalus įrašomi chronologine tvarka ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo nurodytų aplinkybių atsiradimo ar paaiškėjimo dienos.

72. Registracijos žurnalai tvarkomi piniginių operacijų, sandorių ir klientų registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 562 „Dėl Piniginių operacijų, sandorių ir klientų registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

73. Įmonė saugo:

73.1. 70 punkte nurodytų registracijos žurnalų duomenis – 10 metų nuo sandorių arba dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos;

73.2. sandorį patvirtinančius dokumentus arba kitus juridinę galią turinčius dokumentus, susijusius su sandorių sudarymu – 10 metų nuo sandorio sudarymo dienos;

73.3. kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas, sąskaitų ir (arba) sutarčių dokumentaciją (dokumentų originalus) – 10 metų nuo sandorių arba dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos. Saugojimo terminas gali būti papildomai pratęstas, jeigu yra motyvuotas kompetentingos institucijos nurodymas;

73.4. dalykinių santykių su klientu rašytinę arba elektroninę korespondenciją – 5 metus nuo sandorių arba dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos. Saugojimo terminas gali būti papildomai pratęstas, jeigu yra motyvuotas kompetentingos institucijos nurodymas.

IX. PINIGŲ PLOVIMO IR (ARBA) TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDIMAS ĮMONĖJE

74. Įmonėje pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą organizuoja ir ryšius su Finansinių nusikaltimų tarnyba palaiko Įmonės vadovas. Įmonės vadovo įsakymu dalis pareigų, susijusių su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo perduodama Įmonės atitikties pareigūnui.

75. Įmonės vadovas, siekdamas užtikrinti veiksmingą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos valdymo priemonių įgyvendinimą:

75.1. Supažindina Įmonės darbuotojus su teisės aktais, reglamentuojančiais pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei atsakomybės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių nevykdymą klausimus;

75.2. Imasi priemonių, kad Įmonės darbuotojai dalyvautų pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo prevencijos klausimais rengiamuose mokymuose (kursai, seminarai ir pan.);

75.3. užtikrina, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos valdymo procedūros atitiktų Įmonės veiklos mastą ir pobūdį;

75.4. užtikrina, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės būtų tinkamai įtrauktos į Įmonės vidaus kontrolės sistemą, įskaitant į darbą priimamų asmenų patikrinimą;

75.5. Įmonės veikloje siekia naudoti naujas saugias technines priemones.

76. Įmonės atitikties pareigūnas nuolat, tačiau ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, atlieka pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo prevencijos procesų Įmonėje vertinimą ir teikia pasiūlymus Įmonės vadovui dėl procesų tobulinimo.

77. Įmonės vadovas ataskaitą apie Įmonėje įgyvendinamas pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo prevencijos priemones kartą per kalendorinius metus teikia Įmonės valdybai.

78. Įmonės vadovas privalo įvertinti pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo rizikas, susijusias su naujų paslaugų ir produktų įdiegimu, naujų (besivystančių) technologijų panaudojimu versle. Šį rizikos įvertinimą Įmonės vadovas atlieka prieš pradedant teikti naujas paslaugas, siūlant naujus produktus, ketinant naudotis naujomis (besivystančiomis) technologijomis. Atlikdamas šiame punkte nurodytą rizikos vertinimą Įmonės vadovas privalomai konsultuojasi su Įmonės atitikties pareigūnu.

X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

79. Tvarka yra keičiama ir (arba) papildoma Įmonės valdybos sprendimu.

80. Bendrovės vadovas yra atsakingas už darbuotojų supažindinimą su šia Tvarka.

81. Bendrovės darbuotojai su šia Tvarka supažindinami pasirašytinai. Bendrovės darbuotojas, pažeidęs šios Tvarkos reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

82. Bendrovės darbuotojas, pažeidęs šios Tvarkos reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.